Asparagus

Šparagai (Asparagus) – tai daugiamečių žolinių augalų gentis, priklausanti šparaginių (Asparagaceae) šeimai, kuriai priklauso daugiau nei 200 rūšių. Dauguma jų kilę iš Afrikos, Europos ir Azijos. Tarp jų yra ir dekoratyvinių, ir valgomųjų rūšių, žinomų dėl jaunų ūglių, kurie vartojami maistui, pavyzdžiui, paprastasis šparagas (Asparagus officinalis). Tačiau dekoratyvinėje sodininkystėje dažniau auginamos tokios rūšys kaip plunksninis šparagas (arba šparaginis papartis), vertinamos dėl gražios ir ryškios lapijos.

Šparagai pasižymi neįprasta išvaizda, todėl yra populiarūs ne tik sodininkystėje, bet ir interjero dekoravimui. Jo ploni, spyglius primenantys ūgliai primena spygliuočius, o lapai, sudarantys purius, tankius ir ryškius krūmus, traukia dėmesį ir puošia interjerą. Gamtoje šparagai, priklausomai nuo rūšies, gali būti krūmas arba vijoklinis augalas.

Vardo etimologija

Pavadinimas „smidrai“ kilęs iš lotyniško žodžio „Asparagus“, kuris savo ruožtu yra kilęs iš graikiško žodžio ἀσπάραγος (aspharagos). Šiuo žodžiu senovės graikai vadino augalą, kurį vertino dėl valgomųjų ūglių. Visų pirma, senovės Romoje smidrai buvo laikomi šventu augalu ir buvo naudojami ne tik kulinarijoje, bet ir medicininiais tikslais.

Kai kurios smidrų rūšys, ypač dekoratyvinės, dėl savo panašumo į šiuos augalus dažniausiai vadinamos „palmių augalais“ arba „paparčio tipo smidrais“. Tačiau, nepaisant panašios išvaizdos, smidrai nėra tikras papartis, o žolinis augalas iš smidrinių (Asparagaceae) šeimos.

Gyvybės forma

Šparagai yra daugiametis augalas, gamtoje galintis augti kaip krūmas, vijoklis arba žolinis augalas. Namų sąlygomis dauguma šparagų rūšių renkasi kompaktišką formą su tankiais, bet ne per aukštais ūgliais. Tarp dekoratyvinių veislių dažnai matomi šliaužiantys augalai, kurių ūgliai gali augti į viršų arba plisti paviršiumi.

Dėl įvairių augimo formų smidrai naudojami tiek sodininkystėje, tiek kambarinių augalų auginime. Iš jų galima kurti žalius kilimus, pakabinamas kompozicijas arba kaip dekoratyvinį akcentą namų interjere.

Šeima

Šparagai priklauso šparaginių (Asparagaceae) šeimai, kuriai priklauso daug augalų rūšių, tiek valgomųjų, tiek dekoratyvinių. Šiai šeimai taip pat priklauso tokie augalai kaip svogūnai, česnakai, narcizai ir tulpės. Šparaginių šeimos augalai pasižymi plačiu augimo formų spektru – nuo žolinių iki sumedėjusių augalų.

Ši šeima yra plačiai paplitusi, dauguma rūšių aptinkamos tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Daugelis smidrų rūšių, pavyzdžiui, Asparagus officinalis, auginamos dėl valgomųjų ūglių, kurie yra svarbus maisto produktas, ypač Europoje ir Azijoje.

Botaninės savybės

Šparagai yra daugiametis žolinis augalas, galintis užaugti iki 1–1,5 metro aukščio, priklausomai nuo rūšies. Jo lapai yra neįprasti, sudaryti iš mažų, į adatas panašių darinių, išsidėsčiusių mažomis „kekėmis“ palei ūglius. Šie lapai nėra tikrieji lapai, o modifikuoti ūgliai, vadinami filokladais. Tikrieji augalo lapai yra redukuoti ir įgauna žvynų formą.

Šparagų žiedai maži, dažniausiai balti arba kreminiai, išsidėstę mažomis kekėmis. Jie nėra labai ryškūs, nes pagrindinis augalo dekoratyvinis elementas yra jo lapija. Augalo vaisiai susideda iš mažų uogų su sėklomis, nors auginant patalpose, šparagai retai žydi ir veda vaisius.

Cheminė sudėtis

Šparaguose yra daug naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminai A, C, E, K, folio rūgštis, kalis ir skaidulos. Šios maistinės medžiagos daro augalą vertingu gaminant maistą, ypač kaip dietinį produktą. Visų pirma, šparagai yra geras antioksidantų šaltinis, kurie padeda organizmui kovoti su uždegimais ir oksidaciniu stresu.

Be to, šparagai pasižymi diuretikų ir priešuždegiminėmis savybėmis. Štai kodėl jie dažnai įtraukiami į įvairias dietas ir liaudies gynimo priemones sveikatai palaikyti.

Kilmė

Dauguma šparagų rūšių yra kilusios iš Viduržemio jūros regiono, Azijos ir Afrikos. Jie ypač gerai auga tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur išsivystė dauguma rūšių. Paprastieji šparagai (Asparagus officinalis) pirmą kartą buvo prijaukinti ir auginami senovės Egipte, taip pat Graikijoje ir Romoje, kur jie buvo naudojami kaip svarbus maisto šaltinis.

Šiandien smidrai aktyviai auginami Europoje, Azijoje ir Amerikoje tiek žemės ūkyje, tiek dekoratyvinėje sodininkystėje. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, plunksniniai smidrai, dėl savo dekoratyvinės vertės tapo populiariais kambariniais augalais.

Auginimo paprastumas

Šparagus auginti gana lengva, todėl tai puikus pasirinkimas pradedantiesiems. Jie gerai auga tiek vazonuose, tiek žemėje, jei tik sudaromos optimalios sąlygos. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą vietą, užtikrinti, kad augalas gautų pakankamai šviesos ir būtų apsaugotas nuo šaltų skersvėjų.

Šparagai yra gana atsparūs daugumai ligų ir kenkėjų, o tai taip pat supaprastina jų priežiūrą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad augalas netoleruoja vandens sąstingio, todėl būtinas geras drenažas, o dirvožemio negalima perlaistyti.

Rūšys ir veislės

Šparagų (Asparagus) genčiai priklauso daugiau nei 200 rūšių, iš kurių daugelis auginamos dekoratyviniais tikslais. Populiariausios dekoratyvinės rūšys yra plunksniniai šparagai (Asparagus densiflorus), šparagai (Asparagus sprenger) ir aštrialapiai šparagai (Asparagus acutifolius). Šie augalai turi grakščius žalius ūglius ir puikiai tinka interjerui.

Šparagai (Asparagus acutifolius)

Šparagai densiflorus

Šparagai (Asparagus setaceus)

Vaistiniai šparagai

Iš valgomųjų rūšių išsiskiria paprastasis smidras (Asparagus officinalis), naudojamas gaminant įvairius patiekalus. Jis skirstomas į dvi pagrindines veisles: žaliąjį ir baltąjį smidrą, pastarieji auginami be šviesos.

Dydis

Šparagų dydžiai gali labai skirtis priklausomai nuo rūšies. Kai kurios dekoratyvinės veislės, pavyzdžiui, plunksniniai šparagai, užauga iki 50 cm aukščio, o didesnės rūšys, pavyzdžiui, paprastieji šparagai, gali pasiekti iki 1,5 metro. Auginimui patalpose idealiai tinka žemaūgės veislės, nes joms nereikia daug vietos, tačiau jos išlieka dekoratyvios.

Atviroje žemėje smidrai gali užaugti daug didesni, ypač esant tinkamoms sąlygoms. Tokiais atvejais jų aukštis gali viršyti 1,5 metro.

Augimo tempas

Šparagai auga vidutiniškai greitai. Palankiomis sąlygomis – esant pakankamam apšvietimui, tinkamam laistymui ir temperatūrai – jie gali greitai augti, ypač šiltuoju metų laiku. Pavasarį pradeda augti jauni ūgliai, o vasarą augalas aktyviai auga, suformuodamas vešlią žalią lapiją.

Žiemos ramybės laikotarpiu šparagų augimas sulėtėja, ir augalas pereina į ramybės fazę, taupydamas energiją kitam aktyviam sezonui.

Gyvenimo trukmė

Šparagai yra daugiametis augalas, kuris, tinkamai prižiūrimas, gali gyventi dešimtmečius. Gamtoje jie gali gyventi 20–30 metų, jei sąlygos palankios ir augalas nėra linkęs į ligas. Patalpose šparagai gali gyventi daug ilgiau, jei jie reguliariai persodinami, tinkamai prižiūrimi šaknys ir kontroliuojama drėgmė.

Kai kurios šparagų rūšys gali gyventi daugelį metų dirbtiniame apšvietime patalpose ir tapti tikrais ilgaamžiais patalpų sodininkystėje.

Temperatūra

Šparagai mėgsta šiltas sąlygas. Optimali temperatūra jų augimui svyruoja nuo 18 iki 25 °C. Jie prastai toleruoja šaltį, todėl žiemą juos reikia saugoti nuo skersvėjų ir šalto oro. Taip pat svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų, nes jie gali pakenkti augalui.

Vasarą smidrai klestės apie 20 °C temperatūroje, tačiau gali toleruoti ir aukštesnę temperatūrą, jei bus pakankamai drėgmės.

Drėgmė

Šparagai mėgsta vidutinę drėgmę, bet netoleruoja per didelės drėgmės dirvožemyje. Jie gerai auga tose vietose, kur yra normalus patalpų drėgmės lygis, tačiau sausais žiemos mėnesiais jiems gali prireikti papildomo drėkinimo, pavyzdžiui, naudojant drėkintuvą arba reguliariai purškiant.

Norint palaikyti optimalias sąlygas, rekomenduojama neleisti dirvožemiui visiškai išdžiūti, taip pat vengti permirkimo, nes tai gali sukelti šaknų puvinį.

Apšvietimas ir kambario išdėstymas

Šparagai mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą. Jie gerai auga ant palangių, nukreiptų į rytus arba vakarus, kur saulė nėra per intensyvi, o šviesa švelni ir netiesioginė. Tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus, ypač jei augalas ką tik buvo perkeltas į patalpą arba kurį laiką buvo pavėsyje. Jei apšvietimo nepakanka, šparagai gali pradėti temptis, o jų ūgliai taps ploni ir silpni.

Optimaliam augimui smidrus reikėtų laikyti atokiau nuo šalto oro šaltinių, tokių kaip oro kondicionieriai ar skersvėjai. Augalui geriau seksis šiltoje, apsaugotoje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Žiemos mėnesiais, kai nepakanka natūralios šviesos, galima naudoti dirbtinį apšvietimą, pavyzdžiui, fitolampas.

Dirvožemis ir substratas

Šparagams rekomenduojama naudoti lengvą, kvėpuojantį ir gerai drenuojamą substratą. Optimalus dirvožemio mišinys šiam augalui susideda iš lygiomis dalimis sudarytų durpių, smėlio ir perlito. Tokia sudėtis užtikrina gerą drėgmės išlaikymą ir apsaugo nuo vandens sąstingio, o tai svarbu siekiant išvengti šaknų puvinio. Taip pat galite pridėti kokoso pluošto, kad pagerintumėte dirvožemio struktūrą ir drėgmės išlaikymo savybes.

Dirvožemio pH turėtų būti šiek tiek rūgštus arba neutralus, 5,5–6,5 intervale. Tai padeda augalams efektyviai įsisavinti maistines medžiagas ir palaikyti optimalų augimą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vazonas turėtų drenažo angas, kad drėgmės perteklius galėtų lengvai ištekėti ir šaknys neužmirktų.

Laistymas

Šparagai mėgsta vidutiniškai drėgną dirvą, bet netoleruoja vandens sąstingio. Laistyti reikia reguliariai, bet saikingai, ypač pavasarį ir vasarą. Svarbu palaukti, kol viršutinis dirvožemio sluoksnis šiek tiek išdžius, prieš laistant dar kartą. Žiemą vandens poreikis sumažėja, todėl laistymą reikia sumažinti, kad nesupūvėtų šaknys.

Laistydami venkite vandens patekimo ant lapų, nes tai gali sukelti puvimą. Geriausia augalą laistyti iš apačios, leidžiant šaknims palaipsniui sugerti vandenį. Naudokite kambario temperatūros vandenį, kad nepažeistumėte šaknų sistemos.

Tręšimas ir maitinimas

Šparagams nereikia dažnai tręšti, tačiau aktyviu vegetacijos sezonu (pavasarį ir vasarą) juos pravers reguliariai tręšti. Naudokite subalansuotas trąšas, kuriose yra ir mikro, ir makroelementų. Kambariniams augalams rekomenduojama naudoti skystas trąšas, praskiestas perpus, kad būtų išvengta pertręšimo.

Tręškite kas 2–3 savaites auginimo sezono metu. Žiemą augalas yra ramybės būsenoje ir nereikalauja tręšimo. Per didelis trąšų kiekis gali sukelti druskų kaupimąsi dirvožemyje ir pažeisti šaknis.

Dauginimas

Šparagus galima dauginti auginiais arba dalijant krūmą. Auginiai paprastai imami šiltuoju metų laiku, naudojant jaunus ūglius, kurie lengvai įsišaknija vandenyje arba žemės mišinyje. Krūmas dalijamas persodinant, kai augalas pasiekia norimą dydį ir pradeda pildyti vazoną. Abu metodai yra gana paprasti, ir augalas gerai prisitaiko.

Auginimas iš sėklų yra įmanomas, tačiau tai ilgesnis ir sudėtingesnis procesas. Sėklos turėtų būti sodinamos į lengvą, drėgną substratą, o temperatūra turėtų būti palaikoma apie 20–22 °C. Kai augalai pasieks pakankamą dydį, juos galima persodinti į atskirus vazonus.

Žydėjimas

Šparagai gali žydėti optimaliomis priežiūros sąlygomis, tačiau jie žydi rečiau nei kiti augalai. Vasarą ant moteriškų augalų pasirodo maži, žalsvai balti žiedai. Tačiau verta paminėti, kad namuose šparagai žydi retai ir neturi didelio dekoratyvinio efekto, nes žiedai yra gana nepastebimi.

Jei smidrai žydi, po žydėjimo susiformuoja uogos, kurios tampa ryškiai oranžinės spalvos. Šios uogos gali būti toksiškos, todėl jas reikia laikyti vaikams ir naminiams gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Tokiu atveju žydėjimą reikėtų laikyti papildomu privalumu, o ne pagrindiniu augalo priežiūros tikslu.

Sezoninė priežiūra

Šparagams kiekvienu metų laiku reikalingos skirtingos priežiūros sąlygos. Pavasarį ir vasarą, aktyvaus augimo fazėje, augalui reikia daugiau šviesos, šilumos ir reguliaraus laistymo. Tai intensyvaus tręšimo ir persodinimo metas. Šiuo laikotarpiu šparagai auga greičiau ir reikalauja daugiau dėmesio.

Žiemą smidrai pereina į ramybės fazę. Laistymą reikia sumažinti, o temperatūrą palaikyti 12–16 °C, vengiant staigių temperatūros pokyčių. Tai padeda augalui išgyventi šviesos trūkumą ir taupyti energiją kitam vegetacijos sezonui.

Priežiūros ypatybės

Šparagai nereikalauja daug priežiūros, tačiau tam tikru metu jiems reikia skirti daugiau dėmesio. Juos reikia reguliariai laistyti, tačiau reikia stengtis neperlaistyti, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Aktyvaus vegetacijos metu geriausia tręšti subalansuotomis trąšomis kas 2 savaites, o žiemą tręšimą gerokai sumažinti.

Reguliarus persodinimas taip pat svarbus, ypač jei smidras pradeda peraugti savo vazoną. Pasirinkite tinkamo dydžio vazoną, kad šaknys nepersiaugintų. Kad išlaikytumėte dekoratyvią išvaizdą, prireikus pašalinkite senus, sausus ir pažeistus lapus.

Priežiūra patalpose

Namuose smidrai klesti 18–22 °C temperatūroje. Jie netoleruoja didelių temperatūros svyravimų ir skersvėjų. Atsižvelgiant į apšvietimo poreikius, juos reikėtų sodinti išsklaidytos šviesos vietose, vengiant tiesioginių saulės spindulių. Laistyti reikia tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis šiek tiek išdžiūsta.

Šparagai nemėgsta per didelės drėgmės ant savo lapų, todėl reikia stengtis, kad vanduo neaptaškytų lapijos. Augalui taip pat reikalingas geras drenažas, kad vanduo neužsistovėtų. Kas kelerius metus šparagus reikėtų persodinti į šviežią substratą, ypač jei šaknys užpildė vazoną.

Persodinimas

Šparagus reikėtų persodinti kas 2–3 metus arba kai šaknų sistema vazone tampa per ankšta. Pasirinkite šiek tiek didesnį vazoną nei ankstesnis. Geriausia naudoti molinius arba keraminius vazonus, nes jie užtikrina gerą oro cirkuliaciją ir apsaugo šaknis nuo perkaitimo.

Persodinti geriausia pavasarį, kai augalas aktyviai auga. Išimdami augalus iš seno substrato ir persodindami juos į naują vazoną su lengvu, gerai drenuojamu mišiniu, būkite atsargūs, kad nepažeistumėte šaknų.

Genėjimas ir formavimas

Šparagams nereikia reguliariai genėti, tačiau lengvas apkarpymas gali padėti pagerinti jų išvaizdą ir kontroliuoti augimą. Pašalinkite senus, pageltusius ar pažeistus lapus, kad paskatintumėte naujų augimą. Tai ypač svarbu rūšims su ilgais ūgliais, nes seni lapai gali apsunkinti augalą ir padaryti jį mažiau patrauklų. Genėjimas taip pat padeda išlaikyti kompaktišką formą.

Jei norite kontroliuoti lajos formą, galite šiek tiek sugnybti ūglių galiukus, taip paskatinsite šakojimąsi ir gausite puresnę, tankesnę lają. Tačiau atminkite, kad smidrai natūraliai per daug nesišakoja, todėl pagrindinis jų dekoratyvinis patrauklumas slypi vešliuose, tankiuose ūgliuose.

Dažnos problemos ir sprendimai

Ligos: Šparagai gali sirgti įvairiomis ligomis, tokiomis kaip šaknų puvinys, kuris atsiranda dėl perlaistymo arba prasto drenažo. Norėdami išvengti puvinio, užtikrinkite tinkamą drenažą ir venkite perlaistymo. Augalą taip pat gali paveikti grybelinės ligos, tokios kaip miltligė. Tokiais atvejais pašalinkite pažeistus lapus ir gydykite augalą fungicidais.

Maistinių medžiagų trūkumas: jei šparagai pradeda prarasti savo dekoratyvinį patrauklumą, gelsta lapai arba vysta, jiems gali trūkti maistinių medžiagų. Tokiu atveju duokite pilnaverčių trąšų, kuriose būtų būtinų mikro ir makroelementų.

Priežiūros klaidos: viena dažna klaida – perlaistymas arba per mažas laistymas. Šparagai netoleruoja sausros, bet jiems taip pat nepatinka per didelė drėgmė. Taip pat svarbu vengti perkaitimo ir skersvėjų, nes staigūs temperatūros svyravimai gali sukelti augalui stresą.

Kenkėjai

Šparagus gali pulti įvairūs kenkėjai, pavyzdžiui, voratinklinės erkės, amarai ir tripsai. Voratinklinės erkės ypač aktyvios sausame ore ir esant žemai drėgmei. Aptikus augalą, jį reikia apdoroti akaricidu. Amarus paprastai galima pašalinti rankomis drėgnu skudurėliu, o jei užkrėtimas didelis, naudoti insekticidus.

Prevencija

Kad išvengtumėte kenkėjų antplūdžio, reguliariai apžiūrėkite augalą, ypač lapų apačią. Taip pat naudinga periodiškai nuvalyti lapus drėgna kempine, kad pašalintumėte dulkes ir galimus vabzdžius.

Cheminė apsauga

Esant stipriam užkrėtimui, galima naudoti cheminius preparatus, tokius kaip insekticidai ar akaricidai, kurie veiksmingai kovoja su kenkėjais nepakenkdami augalui, jei tik laikomasi instrukcijų.

Oro valymas

Šparagai, kaip ir daugelis kitų kambarinių augalų, gali išvalyti orą sugerdami anglies dioksidą ir išskirdami deguonį. Dėl to jie naudingi gerinant patalpų oro kokybę ir kuriant sveikesnę, patogesnę aplinką. Jie nėra pagrindinis oro filtras, bet gali puikiai papildyti kitus orą valančius augalus.

Saugumas

Toksiškumas: Šparagai nėra nuodingas augalas, todėl jie saugūs tiek naminiams gyvūnėliams, tiek žmonėms. Tačiau geriausia vengti valgyti jo dalis, nes kai kuriais atvejais jos gali sukelti virškinimo sutrikimų.

Alerginės reakcijos: nors šparagai neturi stiprių alergeninių savybių, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos į jų žiedadulkes ar sultis. Liečiant augalą rekomenduojama mūvėti pirštines ir vengti patekimo į akis.

Žiemos priežiūra

Žiemą smidrai pereina į ramybės fazę, todėl šiuo laikotarpiu priežiūra turėtų būti minimali. Augalą laikykite vidutinėje temperatūroje ir drėgmėje ir sumažinkite laistymą, nes augalas yra mažiau aktyvus ir jam nereikia tiek daug vandens. Vėsesnėje temperatūroje augalas jausis patogiai, jei kambario temperatūra nenukris žemiau 12 °C.

Optimaliai žiemos priežiūrai smidrus sodinkite pakankamai šviesioje, bet be tiesioginių saulės spindulių vietoje. Laistykite rečiau, leiskite dirvožemiui šiek tiek išdžiūti tarp laistymų. Tai padės išvengti perlaistymo, kuris gali sukelti šaknų puvinį.

Naudingos savybės

Šparagai yra ne tik dekoratyvinis augalas, bet ir turi gydomųjų savybių. Jų stiebai ir jauni ūgliai liaudies medicinoje naudojami įvairiems negalavimams, tokiems kaip sąnarių uždegimas ir artritas, gydyti. Šparagai taip pat yra natūralus diuretikas, padedantis esant inkstų ir šlapimo takų problemoms. Liaudies medicinoje augalo stiebų užpilas dažnai naudojamas medžiagų apykaitai pagerinti ir organizmui apskritai sustiprinti.

Naudojimas tradicinėje medicinoje arba liaudies gynimo priemonėse

Šparagai liaudies medicinoje žinomi dėl savo naudingų savybių. Jauni ūgliai naudojami užpilams ir nuovirams ruošti, kurie padeda gydyti inkstų, šlapimo pūslės ir sąnarių ligas. Kai kuriose kultūrose šparagai naudojami kaip virškinimo gerinimo ir organizmo detoksikacijos priemonė. Jie taip pat gali būti naudingi esant skysčių susilaikymui.

Naudojimas kraštovaizdžio dizaine

Šparagai idealiai tinka kraštovaizdžio dizainui, ypač kaip dekoratyvinis elementas pavėsingose arba pusiau pavėsingose vietose. Vešli lapija ir krūminė forma puikiai tinka kuriant žalius kampus soduose ir parkuose. Jie gali būti naudojami kaip foninis augalas kompozicijose su kitomis dekoratyvinėmis žolėmis ir krūmais.

Šparagai taip pat naudojami vertikalioje sodininkystėje, pavyzdžiui, pakabinamuose krepšeliuose ar konteineriuose. Dėl savo patvarumo ir lengvos priežiūros jie puikiai tinka miesto sodams ir balkonams.

Suderinamumas su kitais augalais

Šparagai gerai dera su dauguma kambarinių augalų, ypač su tais, kurie mėgsta panašias sąlygas. Jie puikiai dera su kitomis dekoratyvinėmis žolėmis, paparčiais ir tokiais augalais kaip fikusai ir chlorofitai. Svarbiausia – patenkinti apšvietimo ir laistymo reikalavimus, kad visi augalai klestėtų kartu toje pačioje erdvėje.

Išvada

Šparagai yra ne tik gražus, bet ir naudingas augalas, galintis papuošti bet kuriuos namus ar sodą. Dėl lengvos priežiūros, dekoratyvių savybių ir teigiamo poveikio sveikatai šis augalas idealiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams. Laikantis paprastų priežiūros gairių, šparagai ir toliau džiugins savo žaluma ir prisidės prie jūsų gerovės.