Balsam

Balzamininis (Impatiens) – tai balzaminių (Balsaminaceae) šeimos augalų gentis, apimanti apie 400 rūšių vienmečių ir daugiamečių žolinių augalų. Balzamininis augalas žinomas dėl ryškių, dekoratyvių žiedų ir ilgo žydėjimo periodo. Dėl dekoratyvinės vertės ir lengvos priežiūros jis plačiai naudojamas sodininkystėje ir kaip kambarinis augalas. Balzamininio augalo lapai yra lancetiški arba ovalo formos, o žiedai gali būti įvairių atspalvių – nuo baltų ir rožinių iki raudonų ir violetinių. Šis augalas mėgsta drėgnas sąlygas ir gerai auga daliniame pavėsyje, todėl idealiai tinka įvairių tipų sodams ir interjerams.

Balzamas dažnai naudojamas kaip dekoratyvinis augalas, skirtas ryškioms gėlių kompozicijoms soduose, balkonuose ir interjeruose kurti. Jis taip pat žinomas dėl savo gebėjimo ilgai žydėti, todėl yra patrauklus dekoratyvinėje sodininkystėje. Kai kuriais atvejais jis auginamas kaip kambarinis augalas, ypač šalto klimato regionuose.

Vardo etimologija

Genties pavadinimas „Impatiens“ kilęs iš lotyniško žodžio „impatiens“, reiškiančio „nekantrus“ arba „sugebėjęs“. Šis pavadinimas susijęs su būdingu augalo bruožu – subrendusios sėklų kapsulės atsidaro vos palietus, todėl sėklos greitai išplinta. Šis sėklų išplitimo mechanizmas leidžia augalui greitai plisti aplinkoje. Dėl šio elgesio balzamas taip pat buvo pavadintas jo „nekantrumo“ prisilietimams garbei.

Etimologija taip pat pabrėžia augalo unikalumą ir jo prisitaikymą plisti natūraliose ekosistemose. Balzamas dėl savo „nekantrumo“ aktyviai plinta ir kolonizuoja naujas erdves.

Gyvybės forma

Balzamas yra daugiametis arba vienmetis žolinis augalas, priklausomai nuo klimato sąlygų. Šiltose vietovėse balzamas gali būti daugiametis augalas, tačiau regionuose su šaltomis žiemomis jis auginamas kaip vienmetis augalas. Augalas paprastai yra kompaktiškos, į krūmą panašios išvaizdos su šakotais stiebais, kurie išaugina didelius, ryškius žiedus. Jis sudaro tankius krūmus, kurių aukštis gali siekti nuo 30 cm iki 1 metro, priklausomai nuo veislės.

Namų sąlygomis ar lauke balzamas auga energingai ir paprastai formuoja gausias gėlių kompozicijas per visą vegetacijos sezoną. Gamtoje šis augalas gali užimti didelius plotus ir sudaryti tankius krūmynus, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis populiarus sodininkystėje ir kraštovaizdžio formavime.

Šeima

Balzamininis (Balsaminaceae) priklauso Balsaminaceae šeimai, kuriai priklauso apie 900 augalų rūšių, kurių dauguma yra žoliniai, su keliomis krūminėmis rūšimis. Šios šeimos augalai dažnai pasižymi ryškiomis spalvomis ir greitai plinta, todėl yra populiarūs dekoratyvinėje sodininkystėje. Šeimai priklauso ir vienmečiai, ir daugiamečiai augalai, daugelis jų yra dekoratyviniai dėl ryškių žiedų ir lengvos priežiūros.

Balzaminių (Balsaminaceae) šeimos augalai dažnai aptinkami tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, taip pat vidutinio klimato juostose. Jie gerai prisitaikę prie drėgnų sąlygų, mėgsta dalinį pavėsį ir gerai reaguoja į reguliarų laistymą bei tręšimą.

Botaninės savybės

Balsaminis augalas turi didelius, sultingus lapus, kurie gali būti ovalūs arba lancetiški, su dantytais kraštais ir lygiu paviršiumi. Lapai paprastai būna ryškiai žali, nors kai kurios veislės gali turėti violetinius atspalvius. Augalo žiedai yra įvairių spalvų – nuo baltos ir rožinės iki raudonos, violetinės ir net dvispalvės. Žiedai renkami racemozės žiedynuose, kurių kiekvienas gali turėti 5–7 žiedlapius. Žydėjimo laikotarpis trunka ilgai, prasideda pavasarį ir tęsiasi iki rudens, jei tinkamai prižiūrimas.

Balzamo šaknų sistema yra paviršutiniška, todėl augalas jautrus sausrai. Normaliam augimui ir vystymuisi augalą reikia reguliariai laistyti ir gerai aeruoti dirvą.

Cheminė sudėtis

Balzamas nėra žinomas kaip reikšmingas veikliųjų cheminių medžiagų, naudojamų medicininiais ar farmaciniais tikslais, šaltinis. Tačiau, kaip ir daugelyje dekoratyvinių augalų, jame yra medžiagų, kurios gali turėti antiseptinių ir priešuždegiminių savybių. Lapuose ir stiebuose gali būti organinių rūgščių, taninų ir fitoncidų, kurie padeda augalui kovoti su kenkėjais ir ligomis.

Dėl medicininio vartojimo svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, nes balzamo cheminė sudėtis nėra pakankamai gerai ištirta, kad būtų galima rekomenduoti jį kaip liaudies vaistą.

Kilmė

Balzamas kilęs iš tropinių ir subtropinių Azijos ir Afrikos regionų. Gamtoje jis auga drėgnuose tropiniuose miškuose, pirmenybę teikdamas gerai apšviestoms vietoms su drėgnu dirvožemiu. Augalas aptinkamas tokiose šalyse kaip Indija, Kinija, Malaizija ir kituose regionuose, kuriuose vyrauja šiltas ir drėgnas klimatas.

Kadangi balzamą lengva auginti tiek namuose, tiek sode, jis buvo pradėtas auginti ir paplito visame pasaulyje. Europoje balzamas išpopuliarėjo dekoratyvinėje sodininkystėje ir kambarinių augalų auginime dėl ryškių ir ilgai trunkančių žydėjimo savybių.

Auginimo paprastumas

Balzamas yra nereiklus augalas, kurį lengva auginti tiek sode, tiek patalpose. Jam nereikia daug priežiūros, tačiau jis mėgsta drėgnas sąlygas ir reguliarų laistymą. Augalas taip pat gerai prisitaiko prie įvairių dirvožemio tipų, jei tik dirvožemis yra gerai drenuojamas.

Balzamas idealiai tinka pradedantiesiems sodininkams, nes jam nereikia nuolatinės priežiūros, o gražus žydėjimas džiugina visą vegetacijos sezoną. Tačiau svarbu vengti perlaistymo ir vandens sąstingio vazone, kad nesupūtų šaknys.

Veislės ir kultivarai

Yra daug balzaminių rūšių ir veislių, iš kurių žinomiausios yra Impatiens walleriana ir Impatiens balsamina. Rūšys skiriasi žiedų forma ir spalva, taip pat augalo dydžiu. Kai kurios veislės turi didesnius žiedus arba kompaktiškesnius krūmus, todėl jos idealiai tinka įvairių tipų interjerams ir sodams.

Taip pat yra veislių su įvairiaspalviais žiedais, įskaitant rožinės, raudonos, violetinės ir baltos spalvos atspalvius. Tai leidžia sodininkams pasirinkti idealius augalus ryškioms gėlių kompozicijoms kurti.

Dydis

Balzamo dydis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Viduje augalas paprastai užauga iki 30–45 cm aukščio, tačiau sode, palankiomis sąlygomis, jis gali užaugti iki 60 cm ar net aukštesnis. Balzamas paprastai būna kompaktiškos formos ir suformuoja tankius krūmus, kurie gali užimti iki 50 cm skersmens plotą.

Dydis taip pat priklauso nuo auginimo sąlygų. Vazonuose augalo augimas yra ribotas, o sode jis gali išsiplėsti ir suformuoti didelius krūmus.

Augimo tempas

Balzamas auga vidutiniškai, bet gerai prižiūrimas gali gana greitai vystytis, ypač šiltuoju metų laiku. Jis aktyviai auga pavasarį ir vasarą, jei yra pakankamai laistomas ir gauna saulės šviesos. Tačiau esant nepakankamam apšvietimui arba per dideliam laistymui, jo augimas gali sulėtėti.

Žiemą augalo augimas sulėtėja, nes jis pereina į ramybės fazę. Šiuo laikotarpiu laistymas sumažėja, o augalui reikia minimalios priežiūros.

Gyvenimo trukmė

Balzamas yra daugiametis augalas atogrąžų regionuose, tačiau vidutinio klimato juostose jis paprastai auginamas kaip vienmetis augalas. Regionuose su šaltomis žiemomis jo gyvenimo trukmė apribota vienu vegetacijos sezonu, tačiau tinkamai prižiūrint jis gali žydėti ir augti kelis mėnesius. Šilto klimato sąlygomis, kur augalas gali išgyventi žiemą, jis gali gyventi kelerius metus.

Kambarinėse sąlygose balzamas gali žydėti kelis sezonus iš eilės, jei reguliariai persodinamas ir atnaujinamas dirvožemis.

Temperatūra

Balsaminis augalas mėgsta vidutinę 18–24 °C temperatūrą. Augalas netoleruoja šalčio ir negali išgyventi žemesnės nei 10 °C temperatūros. Žiemą, nukritus temperatūrai, jis praranda dekoratyvines savybes ir gali žūti, jei nebus užtikrintas tinkamas temperatūros režimas.

Regionuose, kuriuose žiemos šaltos, balzamas turėtų būti auginamas patalpose ne žemesnėje kaip 10 °C temperatūroje.

Drėgmė

Balzamas mėgsta didelę drėgmę, ypač karštomis vasaromis. Jis gerai auga esant 60–80 % drėgmės lygiui. Sausromis sąlygomis augalas gali pradėti mesti lapus ar žiedus, taip pat sulėtėti augimas.

Norint palaikyti optimalią drėgmę, galite reguliariai purkšti lapus arba naudoti drėkintuvą.

Apšvietimas ir išdėstymas kambaryje

Balzamas mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą, todėl idealiai tinka auginti tose vietose, kur gaus pakankamai šviesos, bet nebus veikiamas tiesioginių saulės spindulių. Geriausia jį sodinti ant langų, nukreiptų į rytus arba vakarus, kur saulė nėra per intensyvi, ir augalas gaus reikiamą šviesos kiekį sveikam augimui ir žydėjimui palaikyti. Tiesioginiai saulės spinduliai gali nudeginti lapus, todėl svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių.

Jei kambaryje trūksta natūralios šviesos, galima naudoti dirbtinį apšvietimą, pavyzdžiui, auginimo lempas. Tai ypač svarbu žiemos mėnesiais, kai dienos trumpesnės ir mažiau saulės šviesos. Įsitikinkite, kad augalas nėra statomas vietose, kuriose staigiai svyruoja temperatūra, pavyzdžiui, šalia radiatorių ar oro kondicionierių, nes tai gali neigiamai paveikti jo sveikatą.

Dirvožemis ir substratas

Balzamui auginti reikalingas lengvas, gerai drenuojamas substratas, kad nesikauptų vanduo ir šaknys gerai vėdintųsi. Idealus dirvožemio mišinys balzamui turėtų būti sudarytas iš sodo dirvožemio, durpių, smėlio ir perlito santykiu 2:1:1:1. Šis mišinys gerai išlaiko drėgmę, bet neleidžia dirvožemiui per daug suminkštėti, o tai svarbu siekiant išvengti šaknų puvinio. Perlitas ir smėlis padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, neleidžia jam sutankėti ir skatina geresnę oro apykaitą.

Balzamui tinka 5,5–6,5 pH dirvožemis, kuris yra šiek tiek rūgštus. Tai leidžia augalui optimaliai pasisavinti reikalingas maistines medžiagas. Taip pat svarbu užtikrinti gerą drenažą vazone, naudojant keramzitą arba smulkų žvyrą, kad vanduo neužsistovėtų ir išvengtumėte šaknų puvinio, kuris gali sukelti augalų ligas.

Laistymas (vasarą ir žiemą)

Vasarą balzamą reikia reguliariai laistyti. Dirva turi būti drėgna, bet ne permirkusi. Rekomenduojama augalą laistyti, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis pradeda džiūti. Venkite perlaistymo, nes tai gali sukelti šaknų puvinį, ypač drėgnomis sąlygomis. Augalas taip pat jautrus vandens sąstingiui vazone, todėl reikia stebėti drenažą.

Žiemą laistymą reikėtų sumažinti, nes augalas pradeda ramybės fazę. Šiuo laikotarpiu jį reikia laistyti tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis visiškai išdžiūsta. Svarbu, kad augalas nebūtų paliktas stovinčiame vandenyje, nes tai gali pažeisti šaknis.

Tręšimas ir maitinimas

Aktyvaus vegetacijos laikotarpiu (pavasarį–vasarą) balzamą reikia reguliariai tręšti. Rekomenduojamos subalansuotos skystos trąšos žydintiems augalams, kurių sudėtyje yra fosforo ir kalio, nes jos skatina žydėjimą ir stiprina šaknis. Tręšti reikia kas 2–3 savaites, trąšas praskiedžiant laistymo vandenyje. Tai aprūpins augalą reikalingomis mikroelementais ir palaikys jo sveikatą.

Žiemą, kai augalas yra ramybės būsenoje, trąšų nereikia. Šiuo laikotarpiu augimas sulėtėja, o trąšų įpylimas gali pažeisti šaknis arba sukelti maistinių medžiagų perteklių dirvožemyje, o tai trukdys augalo vystymuisi.

Žydintis

Balzamas žydi ilgai, nuo pavasario iki rudens. Žiedai gali būti įvairių atspalvių – nuo baltos ir rožinės iki raudonos, violetinės ir dvispalvės. Žiedai renkami racemose arba šluotelės formos žiedynuose, kurių kiekviename yra 5–7 žiedlapiai. Žydėjimo laikotarpis paprastai trunka 2–3 savaites, o tinkamai prižiūrimas balzamas gali žydėti kelis kartus per sezoną, todėl jis ypač patrauklus dekoratyvinėje sodininkystėje.

Balzamo žiedai ne tik gražūs, bet ir pritraukia apdulkinančius vabzdžius, todėl padeda natūraliai daugintis gamtoje. Tai taip pat svarbu sodininkams, kuriantiems gyvų gėlių kompozicijas.

Dauginimas

Balzamą galima dauginti tiek sėklomis, tiek auginiais. Sėklų dauginimui sėklas reikia sėti į lengvą, drėgną dirvą, kurios temperatūra yra 20–25 °C. Sėklos sudygsta per 2–4 savaites, po to jaunus augalus reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir tinkamai prižiūrėti.

Vegetatyvinis dauginimas dažniausiai atliekamas auginiais. Atrenkami sveiki ūgliai, nupjaunami ir įšakninami smėlio ir perlito mišinyje. Kad sėkmingai įsišaknytų, auginiai turi būti dedami į šiltą, drėgną vietą, o tai paprastai trunka apie 3–4 savaites.

Sezoninės ypatybės

Balzamas turi savitą sezoninį ciklą. Vasarą augalas aktyviai auga ir žydi, todėl jį reikia reguliariai laistyti ir tręšti. Rudenį ir žiemą augimas sulėtėja ir augalas pereina į ramybės fazę. Šiuo laikotarpiu laistymas sumažinamas, o tręšimas nutraukiamas.

Žiema augalui yra ramybės laikotarpis, todėl svarbu jam skirti minimalią priežiūrą. Nepaisant sulėtėjusio augimo, tinkamai prižiūrimas balzamas išlaiko savo dekoratyvinį patrauklumą.

Priežiūros ypatybės

Balzamui nereikia sudėtingos priežiūros, tačiau svarbu stebėti pagrindinius aspektus. Šis augalas netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, nes jie gali nudeginti lapus. Taip pat būtina palaikyti vidutinę drėgmę ir vengti perlaistymo, kad būtų išvengta šaknų puvinio.

Balzamas mėgsta šilumą, bet netoleruoja aukštos temperatūros. Rekomenduojama palaikyti 18–28 °C temperatūrą ir vengti staigių temperatūros svyravimų.

Priežiūra namuose

Norint sėkmingai auginti balzaminą patalpose, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius. Pirma, pasirūpinkite, kad augalas gautų pakankamai šviesos, bet nebūtų tiesioginių saulės spindulių. Geriausia jį pastatyti ant lango, nukreipto į rytus arba vakarus, kur jis gaus išsklaidytą šviesą.

Laistyti reikia saikingai, ypač žiemą, kai augalas yra ramybės periode. Svarbu, kad dirvožemis būtų šiek tiek drėgnas, vengiant perlaistymo. Taip pat įsitikinkite, kad vazonas turi gerą drenažą, kad vanduo neužsistovėtų.

Persodinimas

Balzamą reikėtų persodinti kas 1–2 metus, kai šaknys užpildo vazoną. Naujas vazonas turėtų būti 2–3 cm didesnio skersmens nei ankstesnis. Svarbu pasirinkti vazoną su geru drenažu, kad vanduo neužsistovėtų.

Geriausias laikas persodinti yra pavasaris arba vasaros pradžia, kai augalas aktyviai auga. Persodinant atsargiai pašalinkite seną žemę nuo šaknų, kad jų nepažeistumėte.

Karūnos genėjimas ir formavimas

Balzamui nereikia reguliariai genėti, tačiau pašalinus sausus ir pažeistus lapus, pagerėja jo išvaizda ir sveikata. Genėjimas taip pat skatina naujų ūglių augimą ir padeda išlaikyti kompaktišką augalo formą.

Jei balzamas per daug išsikeroja, ilgus ūglius galima genėti, kad augalas būtų tankus ir kompaktiškas, pagerinant jo dekoratyvumą.

Galimos problemos ir jų sprendimai

Viena pagrindinių balzamino problemų yra šaknų puvinys, kurį sukelia perlaistymas. Norint to išvengti, svarbu palaikyti vidutinį laistymo režimą ir užtikrinti gerą drenažą vazone.

Balzamui taip pat gali trūkti maistinių medžiagų, kurios pasireiškia lėtu augimu ir prastu žydėjimu. Tokiu atveju rekomenduojamos subalansuotos žydinčių augalų trąšos.

Kenkėjai

Balzamą gali užpulti voratinklinės erkės, amarai ir skydamariai. Norint išvengti kenkėjų, būtina reguliariai apžiūrėti augalą ir jį apdoroti insekticidais arba natūraliomis priemonėmis, tokiomis kaip muilo tirpalas.

Norint išvengti kenkėjų, venkite perlaistymo, nes nusilpę augalai tampa labiau pažeidžiami vabzdžių.

Oro valymas

Balzamas gali būti naudingas gerinant patalpų oro kokybę. Kaip ir kiti augalai, jis sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį, padėdamas palaikyti gryną orą patalpoje. Tai ypač svarbu prastai vėdinamose patalpose.

Be to, balzamas padeda drėkinti orą, prisidėdamas prie optimalaus drėgmės lygio, ypač žiemą, kai šildymas gali išsausinti orą.

Saugumas

Balzamas nėra toksiškas žmonėms ar naminiams gyvūnėliams, todėl jį saugu auginti patalpose. Tačiau dirbant su augalu reikia būti atsargiems, nes jo sultys kai kuriems asmenims gali sukelti lengvą odos dirginimą.

Jei planuojate naudoti balzamą dekoratyviniais tikslais, įsitikinkite, kad jo lapai nekelia pavojaus vaikams ar naminiams gyvūnėliams.

Žiemojimas

Žiemai balzaminui reikia sudaryti patogias sąlygas. Šiuo laikotarpiu laistymas gerokai sumažinamas, o augalas turėtų būti perkeltas į vėsią vietą, kurios temperatūra siekia apie 12–15 °C. Tai padės augalui išgyventi šaltąjį laikotarpį ir pasiruošti pavasario pabudimui.

Prieš pavasarį rekomenduojama palaipsniui didinti temperatūrą ir apšvietimą, kad būtų paskatintas augimas ir žydėjimas naujame sezone.

Naudingos savybės

Balzamas pirmiausia vertinamas dėl dekoratyvinio grožio, o ne dėl gydomųjų savybių. Jis nėra naudojamas medicininiais tikslais, tačiau jo ryškūs žiedai gali būti naudingi estetinei aplinkai pagerinti.

Šis augalas padeda kurti gražias kompozicijas soduose ir interjeruose, suteikdamas erdvei ryškumo ir gaivumo.

Naudojimas tradicinėje medicinoje arba liaudies gynimo priemonėse

Balzamas nenaudojamas tradicinėje medicinoje ar liaudies gynimo priemonėse dėl veikliųjų cheminių medžiagų nebuvimo. Jis labiau vertinamas dėl savo dekoratyvinės vertės.

Tačiau, kaip ir kiti dekoratyviniai augalai, balzamas gali būti naudojamas dekoracijoms ar natūralioms kliūtims kraštovaizdžio dizaine kurti.

Naudojimas kraštovaizdžio dizaine

Dėl savo dekoratyvinės vertės balzamas plačiai naudojamas kraštovaizdžio dizaine. Jis puikiai tinka gyvoms gyvatvorėms ir apvadams kurti, taip pat vertikaliems sodams ir terasoms dekoruoti.

Dėl kompaktiškos formos ir gebėjimo išgyventi sausomis sąlygomis jis yra populiarus pasirinkimas kraštovaizdžio formavimui regionuose, kuriuose yra ribotas vandens kiekis arba ekstremalios klimato sąlygos.

Suderinamumas su kitais augalais

Balzamas gerai dera su kitais sukulentais ir mažai priežiūros reikalaujančiais augalais. Jis gali būti naudojamas kuriant harmoningas kompozicijas su įvairiomis augalų rūšimis, tokiomis kaip alijošius, kaktusai ir kiti sukulentai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad balzamas mėgsta saulėtas ir sausas sąlygas, todėl jį geriausia derinti su augalais, kurie taip pat klesti tokiomis sąlygomis, kad būtų išvengta konkurencijos dėl vandens ir šviesos.

Išvada

Balzamas yra atsparus ir dekoratyvus augalas, puikiai tinkantis įvairiems kraštovaizdžio sprendimams. Dėl atsparumo sausrai ir gražių lapų jis puikiai tinka auginti sausomis ir karštomis sąlygomis.

Šis augalas reikalauja minimalios priežiūros, todėl idealiai tinka pradedantiesiems sodininkams ir tiems, kurie ieško gražaus ir patvaraus savo sodo ar interjero papildymo.