Dovalia

„Dovalia“ yra sultingų augalų Gentis Aizoaceae šeimoje, kuriai būdingas jo mėsingas, dažnai retai išsišakojantys stiebai ir patrauklios gėlės. Šis augalas yra natūralioje buveinėje Pietų Afrikoje, kur jis klesti sausuose šlaituose, uolėtose vietose ir smėlio lygumose. „Duvalia“ yra žinoma dėl kompaktiškos išvaizdos ir dekoratyvinių savybių, todėl ji yra populiari tarp sultingų kolekcininkų ir neįprastų kambarinių augalų entuziastų.

Duvalijos gėlės yra mažos, paprastai augančios augalo centre, dažnai apsuptos mėsingų, sutirštėjusių lapų. Gėlės gali būti baltos, gelsvos ar kreminės ir skleisti silpną, bet malonų aromatą, kuris pritraukia apdulkinančius vabzdžius. Šis augalas yra ne tik vizualiai patrauklus, bet ir vertinamas už lengvą priežiūrą, todėl jis yra idealus pasirinkimas pradedantiesiems sodininkams.

Vardo etimologija

Genties pavadinimas „Dovalia“ buvo suteiktas Prancūzijos botaniko Michelio Duvalo, kuris labai prisidėjo prie Pietų Afrikos floros tyrimo, garbei. Vardas pabrėžia mokslininko laimėjimus botanikos moksle ir pabrėžia genties retumą ir unikalumą.

Įvairiomis kalbomis augalo pavadinimas iš esmės nesikeičia. Pavyzdžiui, anglų kalba jis taip pat vadinamas „Dovalia“, todėl tai lengvai atpažįstama tarp botanikų visame pasaulyje.

Gyvenimo forma

„Duvalia“ yra daugiametis sultingas augalas, priklausantis riboto augimo augalų kategorijai, pasižyminčioms mėsingomis dalimis, galinčiomis laikyti vandenį. Šie augalai neauga į didelius medžius ar krūmus, bet palaiko kompaktišką formą. Tai taip pat reiškia, kad „Dovalia“ yra gana atsparios sausrai ir ilgą laiką gali praeiti be papildomo laistymo, jei augalas yra gerai pritaikytas.

Sulpūs augalai, tokie kaip Duvalia, pasižymi charakteristikomis, kurios keičiasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Kai vandens šaltiniai yra riboti, augalų augimas sulėtėja, o su pakankamai drėgmės ir šilumos jis aktyviai vystosi, parodydamas jo dekoratyvines savybes. Šie augalai idealiai tinka auginti patalpose.

Šeima

Duvalia priklauso Aizoaceae šeimai, kuriai priklauso kelios gentys, tokios kaip litos, Conophytum ir kitos. Šios šeimos augalai yra žinomi dėl savo sugebėjimo sulaikyti vandenį savo audiniuose ir turi platų formų ir dydžių asortimentą, pradedant miniatiūrinėmis rūšimis ir baigiant didesniais egzemplioriais.

Aizoaceae šeimos nariai dažnai randami sausringuose Pietų Afrikos regionuose, kurie paaiškina jų prisitaikymą prie aukštos temperatūros ir mažos drėgmės. Jie sukuria žiedynus, kurie gali būti vieniši arba sugrupuoti į tankius grupes.

Botaninės savybės

„Duvalia“ yra nedidelis augalas, turintis mėsingus, nesukeliančius ar retai išsišakojančius stiebus. Lapai paprastai būna labai reti, o stiebas dažnai turi vaškinį sluoksnį, kuris padeda augalui išlaikyti drėgmę. „Duvalia“ gėlės yra mažos, bet labai patrauklios, atsirandančios augalo centre, dažnai keliais vienu metu per vieną sezoną.

Augalo stiebas gali būti apvalus arba šiek tiek kampuotas, atsižvelgiant į rūšį, ir paprastai yra padengtas mažais plaukais. Šie plaukai padeda apsaugoti augalą nuo saulės spindulių ir sumažinti drėgmės nuostolius, todėl jie tampa dar atsparesni.

Cheminė sudėtis

Kaip ir daugelyje kitų sukulentų, Duvalia turi medžiagų, kurios padeda ją išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Augalo cheminė sudėtis apima įvairias organines rūgštis, angliavandenius ir tam tikrus vitaminų ir mineralų, tokių kaip kalcis, kalis ir magnis, kiekiai. Tačiau dėl mažo augalo toksiškumo Duvalia kelia pavojų žmonėms.

Cheminių elementų sudėtis Duvalijoje padeda augalui prisitaikyti prie sausų sąlygų, sumažinant jo vandens poreikį. Dėl to jis yra labai atsparūs klimato pokyčiams ir geras kandidatas į auginimą karšto ir sauso klimato metu.

Kilmė

Duvalia yra gimtoji Pietų Afrikoje, kur ji randama natūralioje buveinėje smėlio ir uolėtose vietose. Šie augalai puikiai tinka karštam ir sausam regiono klimatui. „Duvalia“ yra ne tik gamtoje, bet ir namų sodininkystėje, kur ji išpopuliarėjo dėl savo atsparumo ir minimalios priežiūros reikalavimų.

„Duvalia“ atsiradimas soduose už Pietų Afrikos ribų yra susijusi su aktyvia egzotinių augalų prekyba ir retų rūšių kolekcininkų susidomėjimu. Dėl savo patrauklumo ir lengvumo, Duvalia greitai įgavo sultingų entuziastų populiarumą visame pasaulyje.

Lengva auginti

Augant Duvalijai nereikia daug pastangų. Šis augalas toleruoja tiek karštų vasaros dienų, tiek vėsių naktų. Jis tinka sodinti patalpose, įskaitant puodus ir konteinerius. Svarbiausia yra išvengti vandens pervedimo, nes Duvalia nemėgsta per didelės drėgmės.

Augalų priežiūra yra minimali: pakanka gero kanalizacijos ir vidutinio laistymo. Tai daro „Dovalia“ puikų pasirinkimą žmonėms, kurie tik pradeda su sukulentais arba renkasi augalus, kurių priežiūros reikalavimai yra žemi.

Rūšys ir veislės

„Duvalia“ gentyje yra keletas rūšių ir veislių, kurios skiriasi dydžiu, stiebo forma ir gėlių spalva. Populiariausios rūšys yra Duvalia sp. Ir Duvalia latifolia, taip pat retesnės rūšys, tokios kaip Duvalia Pulchella.

Duvalia latifolia

Duvalia Pulchella

Kiekviena rūšis pasižymi savo savybėmis, tokiomis kaip didesnės ar mažesnės gėlės, ir spalvų variacijos, leidžiančios sodininkams pasirinkti tinkamiausią jų sąlygų veislę.

Dydis

„Duvalia“ yra kompaktiškas augalas, kuris neauga iki didelių dydžių. Paprastai augalo aukštis neviršija 10–15 cm, o jo stiebo skersmuo gali svyruoti nuo 3 iki 8 cm. Dėl to jis puikiai tinka mažoms sodams ir vidaus aplinkai, kur vertinamas kompaktiškumas ir lengvumas.

Nepaisant mažo dydžio, „Dovalia“ yra labai dekoratyvi ir gali būti namų ir sodo ornamentas, pridedant egzotišką akcentą kompozicijai su kitais augalais.

Augimo greitis

„Duvalia“ augimo greitis yra nedidelis. Vidaus sąlygomis augalas neauga per greitai, todėl jis yra geras pasirinkimas tiems, kurie renkasi lėtai augančius augalus. Tai leidžia augalui ilgą laiką išlaikyti dekoratyvinį patrauklumą, nereikalaujant dažnai pakartoti ar pakeisti aplinkos.

Tačiau esant optimalioms sąlygoms - pritaikytam apšvietimui ir tinkamai priežiūrai - augalas per kelerius metus gali žymiai padidėti, kartu išlaikydamas savo kompaktišką formą.

Gyvenimo trukmė

„Dovalia“ yra daugiametis augalas, kuris tinkamai gali gyventi kelerius metus. Artėjant natūralioms buveinėms, augalas gali klestėti dešimtmečiais, nors vidaus sąlygomis jo gyvenimo trukmė gali būti šiek tiek trumpesnė dėl aplinkos pokyčių.

Šis augalas gali išgyventi ilgą laiką, jei pasižymi tinkamomis auginimo sąlygomis: vidutinio sunkumo drėgmė, geras apšvietimas ir reguliarus, bet vidutinio sunkumo laistymas.

Temperatūra

Optimaliam augimui „Dovalia“ teikia pirmenybę šiltoms sąlygoms. Jis klesti temperatūroje nuo 20 iki 30 laipsnių Celsijaus vasarą, o žiemą - nuo 10 iki 15 laipsnių Celsijaus. Svarbu išvengti staigių temperatūros svyravimų, nes tai gali neigiamai paveikti augalo augimą.

Augalas netoleruoja šalčio ar šaltų grimzlių, todėl žiemą jis turėtų būti laikomas patalpose, kur temperatūra nenukenta žemiau 10 laipsnių. Tai užtikrins optimalias auginimo sąlygas ir išsaugos augalų dekoratyvines savybes.

Drėgmė

Duvalia, kaip ir daugeliui sukulentų, nereikia didelės drėgmės. Jis klesti sauso klimato sąlygomis, todėl jis idealiai auga tose vietose, kuriose yra maža drėgmė.

Tačiau, nepaisant to, kad sausra tolerancija, Duvalia retkarčiais įvertins rūkymą ypač karštomis dienomis, o tai padės išlaikyti geros būklės lapus ir sustiprins bendrą dekoratyvinį augalo poveikį.

Apšvietimas ir kambario išdėstymas

Duvalija teikia pirmenybę ryškiai, bet pasklidusią šviesą. Idealiu atveju augalas turėtų būti dedamas į vietą, kur jis gauna daug šviesos, tačiau reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jis gali sugadinti augalo lapus ir stiebus.

Augalas klesti ant palangių, kur saulės spinduliai yra minkšti, ypač ryto ar vakaro valandomis. Svarbu suteikti „Dovalia“ gerą apšvietimą, kad ji galėtų aktyviai augti ir vystytis.

Dirvožemis ir substratas

Duvallia reikalauja lengvos ir gerai nusausintos dirvožemio. Idealų dirvožemio mišinį sudaro vienodos durpės, smėlio ir perlito dalys. Durpės padeda išlaikyti drėgmę, o smėlis ir perlitas suteikia puikų aeraciją ir kanalizaciją, neleidžiant vandeniui sustingti aplink šaknis. Svarbu, kad dirvožemis būtų šiek tiek rūgštus, o pH yra nuo 5,5 iki 6,5. Tai leidžia augalui absorbuoti visas būtinas maistines medžiagas, nesijaudindamas dėl per didelio rūgštingumo ar šarmingumo.

Be to, kanalizacija yra kritinis elementas auginant Duvallia. Drenažui galite naudoti žvyrą, mažus akmenis ar išplėstą molį. Drenažo sluoksnis turėtų užimti ketvirtadalį puodo aukščio, kad būtų išvengta šaknies puvinio ir užtikrintas stabilus augalų augimas.

Laistymas

Duvallijai, kaip tipiškam sultininkui, nereikia dažnai laistyti. Jis gali išgyventi su ribotu vandeniu, todėl svarbu leisti dirvožemiui visiškai išdžiūti tarp vandens. Rekomenduojama augalui laistyti vieną kartą per savaitę šiltu oru ir dar rečiau žiemą-maždaug kartą per 2–3 savaites, atsižvelgiant į patalpų drėgmę. Vandenis gali sukelti šaknies puvimą, todėl svarbu stebėti dirvožemio drėgmės lygį.

Geriausia laistyti šiltą vandenį, kad būtų išvengta šaknų šoko, kuris gali pabrėžti augalą. Vanduo tik aplink puodo kraštus, vengiant tiesioginio kontakto su stiebu ir lapais, kad būtų išvengta puvimo. Taip pat svarbu atsiminti, kad „Duvallia“ teikia pirmenybę sausam orui ir jai nereikia didelės drėgmės, todėl ji yra ideali sausai aplinkai.

Tręšimas ir maitinimas

„Duvallia“ nereikalauja dažnai tręšti, tačiau aktyvaus augimo laikotarpiu (pavasariu ir vasara) ji gali būti šeriama subalansuotoms trąšoms, skirtoms sukulentams, turinčioms visus reikalingus mikroelementus. Norėdami skatinti stiprią šaknų vystymąsi ir žydėjimą, naudokite trąšas, turinčias mažą azoto kiekį ir aukštą kalio bei fosforo lygį.

Tepimas turėtų būti atliekamas kartą per mėnesį, ištirpinant trąšas laistymo vandenyje. Žiemą augalas ilsisi ir nereikalauja apvaisinimo. Svarbu neperkrauti augalo, nes trąšos gali sukelti šaknų ir lapų deginimą ir sulėtinti jo augimą.

Dauginimasis

„Duvallia“ pirmiausia dauginasi auginiai. Geriausias laikas dauginti yra pavasaris ir vasaros pradžioje, kai augalas aktyviai auga. Norėdami skleisti, su keliais sąnariais supjaustykite sveiką stiebą ir palikite keletą dienų, kad pjūviai galėtų išdžiūti. Po to pjaustymą galima pasodinti į gerai nusausintą sukulentų dirvožemį ir pastatyti šiltoje, šviesioje vietoje, vengiant tiesioginių saulės spindulių.

Taip pat įmanomas sklidimas sėklomis, tačiau yra daugiau laiko reikalaujantis procesas. Sėklos turėtų būti sėjamos laisvame, lengvame substrate, palaikomos maždaug 25 ° C temperatūroje ir laikomos esant vidutinei drėgmei. Daiginimas paprastai būna per 2–3 savaites, o jauni augalai pradeda vystytis per kelis mėnesius.

Žydėjimas

Žydėjimas Duvallijoje yra retas ir ryškus įvykis, paprastai pasireiškiantis vėlyvą pavasarį ar vasarą. Gėlės yra mažos, bet labai patrauklios, su ryškiai baltos, geltonos ar grietinėlės atspalviais. Gėlės turi lengvą, bet malonų aromatą, kuris pritraukia apdulkintojus, tokius kaip musės ir vabalai.

Gėlės atsiranda ant trumpų gėlių stiebų, dažnai sugrupuotos kartu ir gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Žydėjimo laikotarpiu augalas tampa ypač dekoratyvus, pridedant egzotišką ir gyvą bet kokį interjerą.

Sezoninė priežiūra

Sezoninė Duvallia priežiūra priklauso nuo temperatūros ir šviesos lygio. Pavasarį ir vasarą augalas aktyviai auga ir reikalauja intensyvesnės terapijos - reguliaraus laistymo, vidutinio sunkumo tręšimo ir padidėjusio saulės spindulių. Per tą laiką reikia daugiau drėgmės ir šilumos.

Žiemą, kai augalas patenka į ramybę, laistymas žymiai sumažėja, o tręšimas sustabdomas. Taip pat svarbu augalą perkelti į vietą su minimalia šviesa, nes „Duvallia“ teikia pirmenybę tamsiam, vėsiai erdvei žiemai.

Priežiūros patarimai

„Duvallia“ yra palyginti mažai priežiūros reikalaujanti gamykla, tačiau norint, kad ji atrodytų geriausia, yra keletas paprastų priežiūros gairių, kurių reikia laikytis. Visų pirma, venkite dirvožemio perpildymo, nes vandens užrištos sąlygos gali sukelti šaknies puvimą. Reguliariai patikrinkite substrato būklę ir vandenį tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis yra visiškai sausas.

Taip pat venkite augalo esant šaltai temperatūrai, ypač žiemą. Duvallia negali toleruoti žemos temperatūros, o staigi temperatūros pokyčiai ar šalčiai gali būti mirtini.

Priežiūra patalpų sąlygomis

Duvallia jaučiasi patogiai patalpose esant 20 ° C iki 25 ° C temperatūrai. Svarbu įdėti jį į vietą, kur jis gaus ryškią, tačiau pasklidusią šviesą, nes tiesioginiai saulės spinduliai gali sugadinti subtilius augalo lapus ir stiebus. Padėkite augalą ant palangės, nukreiptos į rytus ar vakarus, kur jis gaus reikiamą saulės šviesos kiekį neperkaitindami.

Reguliariai patikrinkite dirvožemio drėgmę, vengiant tiek išdžiūvimo, tiek vandens sąstingio. Vanduo saikingai, ypač žiemą, kai augalas neveikia. Tręškite Duvallia ne daugiau kaip kartą per mėnesį aktyvaus augimo laikotarpiu, tačiau būkite atsargūs, kad neperduotumėte.

Pakartotinis

Duvallia rekomenduojama kas 2–3 metus, kai šaknys užpildo puodą. Geriausia pasirinkti keraminius ar plastikinius puodus, nes jie išlaiko šilumą ir drėgmę, užtikrindami tinkamą kanalizaciją. Naujasis puodas turėtų būti šiek tiek didesnis nei ankstesnis, leidžiantis vietos augti, bet ne per dideli, kad būtų išvengta vandens sąstingio.

Repotavimas geriausiai atliekamas pavasarį, kai augalas aktyviai auga ir po dirvožemio šiek tiek išdžiūvo. Atsiradę, pasirūpinkite, kad nepažeistumėte šaknų ir užtikrintumėte tinkamą drenažą, kad būtų išvengta puvimo.

Genėjimas ir formavimas

Duvallijos genėjimas pirmiausia atliekamas siekiant pašalinti negyvas ar pažeistas augalo dalis. Stiebų sumažinimas gali paskatinti naujų ūglių augimą ir augalą padaryti kompaktiškesnį. Genėjimas geriausia padaryti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, kai Duvallia išeina iš ramybės.

Augalo formavimas nėra privalomas, nes Duvallia natūraliai auga kompaktiška. Tačiau jei augalas per daug išsisklaido, galite jį supjaustyti, kad išlaikytumėte savo formą ir pagerintumėte jo išvaizdą.

Galimos problemos ir sprendimai

Duvallia yra gana atsparus ligoms, tačiau tai gali susidurti su kai kuriomis problemomis. Viena iš labiausiai paplitusių problemų yra šaknies puvinys dėl perpildymo. Norėdami to išvengti, išlaikykite tinkamą laistymo rutiną ir užtikrinkite gerą kanalizaciją. Lapų problemos taip pat gali kilti, jei augalas negauna pakankamai šviesos arba jei oras yra per daug drėgnas.

Maistinių medžiagų trūkumai gali pasireikšti kaip pageltę lapai arba lėtas augimas. Tokiais atvejais augalą tręškite subalansuotos sultingos trąšos ir atkreipkite dėmesį į dirvožemio sudėties.

Kenkėjai

Pagrindiniai kenkėjai, galintys paveikti „Duvallia“, yra mealybugs ir vorų erkutės. Norėdami prevencijos, reguliariai apžiūrėkite augalą, ar nėra vabzdžių požymių, ir apdorokite jį insekticidais ar natūraliomis priemonėmis, tokiomis kaip muilo vanduo purškiant pirmuosius užkrėtimo požymius.

Taip pat svarbu išvengti vandens, nes tai gali sudaryti idealias grybelinių ligų sąlygas. Grybelinių infekcijų atveju naudokite fungicidus.

Suderinamumas su kitais augalais

„Duvallia“ gerai poruojasi su kitais sukulentais, tokiais kaip alavijas, Echeverija ar kaktusai. Svarbu, kad tokio derinio augalai turėtų panašų šviesos, temperatūros ir drėgmės poreikius. Sukulentams paprastai nereikia didelės drėgmės ir renkasi ryškią, bet ne karštą aplinką.

Geriausia auginti „Duvallia“ grupių kompozicijose su kitais to paties tipo augalais, kurie padės sukurti harmoningą ir stabilų mikroklimatą.

Oro valymas

Kaip ir daugelis kitų kambarinių augalų, Duvallia padeda išvalyti orą absorbuodama anglies dioksidą ir išlaisvindama deguonį. Tai ypač naudinga kambariuose, kuriuose yra prasta ventiliacija. Tačiau reikia pažymėti, kad jo oro valymo gebėjimai nėra tokie stiprūs kaip didesnių augalų, tokių kaip ficusai ar delnai.

Nepaisant to, „Duvallia“ kambaryje gali teigiamai paveikti atmosferą ir pagerinti oro kokybę, ypač mažose erdvėse.

Saugumas

Duvallia nėra toksiška žmonėms ar augintiniams. Tai nesukelia alerginių reakcijų, tačiau tvarkant augalą reikia atsargiai, kad būtų išvengta trapių lapų ir stiebų. Dirbant su augalu, jei reikia, rekomenduojama mūvėti pirštines.

Žieminimas

Žiemą Duvallia reikalauja ypatingo dėmesio. Per tą laiką augalas neveikia, todėl reikia sumažinti priežiūrą: laistymas turėtų būti retas ir tręšti sustojimus. Rekomenduojama perkelti augalą į vėsesnę vietą, kur temperatūra išlieka nuo 10 ° C iki 15 ° C.

Žieminimas yra esminis „Duvallia“ etapas, o tinkamai prižiūrint augalą išgyvens šaltas laikotarpis ir toliau klestės šiltesniu oru.

Naudingos savybės

„Duvallia“ neturi ryškių vaistinių savybių, kaip kai kurie kiti augalai, tačiau jos dekoratyvinės savybės daro tai vertingu papildymu bet kuriems namams. Augalas padeda kambaryje sukurti jaukią atmosferą ir prisideda prie oro valymo.

Be to, „Duvallia“ namuose gali teigiamai paveikti jos savininkų psicho-emocinę būklę, puoselėjant patogią ir atpalaiduojančią atmosferą.

Naudokite tradicinėje medicinoje ar liaudies receptuose

Duvallia nėra plačiai naudojama liaudies medicinoje, nors kai kuriose kultūrose sukulentų šaknys ir stiebai buvo naudojami ruošiant infuzijas išoriniam naudojimui odos ligoms. Tačiau tokia praktika yra reta ir trūksta įrodyto mokslinio efektyvumo.

Naudokite kraštovaizdžio būdu

Duvallia naudojama kraštovaizdžio dizaine kaip dekoratyvinis sodų elementas sausose vietose. Tai idealiai tinka kuriant dykumų ir egzotiškų sodų kūrimą, kur jis gerai susimaišo su kitais sausrai atspariais augalais.

Jis taip pat gali būti naudojamas kaip vazoninis augalas terasoms ir balkonams papuošti. Kompaktiškas dydis daro jį puikiu pasirinkimu mažiems miesto sodams. Įdedant į dekoratyvines talpyklas, jis prideda elegantišką įspūdį bet kurioje erdvėje.

Išvada

Duvallia yra gražus sultingas augalas, kuris jus džiugins savo grožiu ir unikalumu. Nepaisant mažo dydžio, jis lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų, todėl reikalauja mažai dėmesio ir priežiūros. Jei ieškote augalo, kuris ne tik papuoštų interjerą, bet ir reikalauja minimalių priežiūros pastangų, „Duvallia“ bus puikus pasirinkimas jūsų namams ar sodui.