^

Kopūstų kandis („Mamestra Brassicae“)

, floristas
Paskutinį kartą peržiūrėta: 11.03.2025

Kopūstų kandis („Mamestra Brassicae“) yra naktinių kandžių (Noctuidae) rūšis, plačiai žinoma kaip vienas pavojingiausių žemės ūkio augalų kenkėjų, ypač kopūstų ir kitų Brassicaceae šeimos narių. Ši rūšis turi didelį adaptacinį potencialą ir gali padaryti didelę ekonominę žalą dėl augalų žalumynų ir vaisių sunaikinimo.

Temos svarba sodininkams ir augalų savininkams

Sodininkams ir žemės ūkio žemės savininkams yra būtinos žinios apie kopūstų kandį, nes šis kenkėjas gali padaryti didelę žalą kopūstų augalams, mažinant tiek derliaus, tiek produkto kokybę. Mamestros Brassicae biologijos ir elgesio supratimas leidžia laiku nustatyti užkrėtimus, veiksmingus kontrolės metodus ir kenkėjų plitimo prevenciją, užtikrinant augalų sveikatą ir didelį pasėlių produktyvumą.

Laiko kenkėjų aptikimo ir kontrolės svarba

Kopūstų kandis turi didelę reprodukcinį pajėgumą ir greitą plitimą, todėl tai gali kelia potencialią grėsmę žemės ūkio žemėms. Neįgyvendinus savalaikių kontrolės priemonių, gali atsirasti didelių ekonominių nuostolių ir sumažinti pasėlių kokybę ir kiekį. Ankstyva „Mamestra Brassicae“ diagnozė ir valdymas padeda sumažinti žalą ir išsaugoti žemės ūkio produktyvumą.

Taksonomija ir klasifikacija

„Mamestra Brassicae“ priklauso šioms taksonominėms kategorijoms:

  • Karalystė: Animalia
  • Phylum: Artropoda
  • Klasė: „Insecta“
  • Užsakymas: Lepidoptera
  • Šeima: Noctuidae
  • Gentis: Mamestra
  • Rūšis: „Mamestra Brassicae“

Rūšių klasifikacija grindžiama suaugusiųjų kandžių ir lervų morfologinėmis savybėmis, taip pat genetiniais duomenimis, kurie leidžia tiksliai nustatyti šią rūšį Noctuidae šeimoje.

Išsamus kenkėjo aprašymas

Kopūstų kandis („Mamestra Brassicae“) yra vidutinio dydžio kandis, kurio sparnų pluoštas yra nuo 40 iki 50 mm. Suaugusieji turi pilkai rudus sparnus su būdingais tamsiais ženklais ir sidabro dėmėmis, todėl juos lengva atpažinti. Kopūstų kandžių lervos yra žalios arba rudos su būdingomis juostelėmis ir blizgančiu paviršiumi. Jie aktyviai maitinasi kopūstų augalų audiniais, pradurdami lapus, stiebus ir žiedynus, todėl augalo viduje susiformuoja tuneliai.

Lervos per metus išgyvena keletą kartų, atsižvelgiant į regiono klimato sąlygas. Suaugusiųjų kandys deda kiaušinius ant kopūstų lapų apatinių arba tiesiai ant augalų. Po perėjimo lervos pradeda maitintis, pradurkite augalų audinius ir sukuria tunelius. Dėl sunkių užkrėtimų galima žymiai sumažinti derliaus ir pablogėti kopūstų žiedynai, o tai yra ypač labai svarbu atliekant komercines žemės ūkio operacijas.

Visuotinis pasiskirstymas

Kopūstų kandys iš pradžių gyveno Europa ir Šiaurės Afrikoje, tačiau buvo supažindinta su kitomis pasaulio vietomis, įskaitant Šiaurės Ameriką, Aziją ir Australiją dėl globalizacijos ir tarptautinės augalų prekybos. Kiekviename naujame regione „Mamestra Brassicae“ prisitaiko prie vietinių klimato sąlygų, palengvindama jo sėkmingą plitimą ir gyventojų skaičiaus augimą. Klimatiniai veiksniai, tinkamų šeimininkų prieinamumas ir natūralių plėšrūnų nebuvimas naujuose regionuose vaidina pagrindinį vaidmenį skleidžiant šį kenkėją. Kai kuriose šalyse kopūstų kandžių populiacijai valdyti įgyvendinamos biologinės kontrolės priemonės.

Kenkėjų buvimo požymiai

Lapų pokyčiai (pagelsta, susukę ar pažeisti lapai):

  • Vienas iš pirmųjų kopūstų kandžių užkrėtimo požymių yra jaunų kopūstų lapų pageltimas ir susukimas. Pažeisti lapai gali deformuoti, įgyti būdingų sulenktų formų ir per anksti nukristi. Šie pokyčiai rodo normalaus augalų augimo ir vystymosi sutrikimą, taip pat sumažėjo fotosintezės aktyvumas.

Dėmių, diržų, dengimo, lieknų pėdsakų išvaizda:

  • Kopūstų lapai ir žiedynai gali parodyti būdingus tunelius ir skylutes, per kurias atsiranda lervos. Tose vietose, kur lervos išeina, gali būti rasta frass (išmatos) ir lieknos medžiagos, suformuotos skiliant augalų audinius. Darbiniai ir liekni pėdsakai nėra tipiški šio kenkėjo požymiai, tačiau jų buvimas gali reikšti kitų vabzdžių ar patogenų, padidinančių augalų pažeidimus, bendro užkrėtimo.

Šaknies pažeidimo požymiai (vikšinys, silpnas augalas):

  • Nors pagrindinė kopūstų kandžių žala įvyksta ant lapų ir žiedynų, per didelis užkrėtimas gali susilpninti augalo šaknų sistemą. Tai sumažina vandens ir maistinių medžiagų absorbciją, todėl susidaro bendras vytos ir augalų silpnumas. Susilpnėjusi šaknies sistema sumažina augalo atsparumą stresui ir ligoms.

Augimo ir augalo augimo pokyčiai:

  • Užkrėstų augalų augimas yra pritrenktas, o galimas stiebų ir žiedynų deformacijas. Sunkaus užkrėtimo atvejais kopūstų laukai gali prarasti dekoratyvines savybes ir produktyvumą, sumažindami jų estetinį patrauklumą ir komercinę vertę. Normalaus vystymosi sutrikimas gali sukelti žiedynų deformaciją, sumažinant jų dydį ir kokybę.

Kenkėjų gyvavimo ciklas

Kopūstų kandžių („Mamestra Brassicae“) gyvavimo ciklą sudaro keturi pagrindiniai etapai: kiaušinis, lervos, pupos ir suaugusiojo.

  1. Kiaušinis:
    Suaugusiųjų kandys deda kiaušinius ant apatinių lapų arba tiesiai ant augalų. Kiaušiniai yra maži, balkšvai ir dedami į klasterius. Inkubacijos laikotarpis trunka kelias dienas, po to lervos išsirita.
  2. Lervos:
    Perintos lervos aktyviai maitinasi kopūstų audiniais, pradurtais lapais ir žiedynais, sukuriant tunelius augalo viduje. Šiuo laikotarpiu jie daro didžiausią žalą sunaikindami vidinę kopūstų žiedynų struktūrą, susilpnindami augalą. Lervos kelis kartus slypi, padidėja ir toliau maitinasi.
  3. Pupa:
    Baigę šėrimo stadiją, lervos tuneliuose virsta lėlėmis. Šiame etape jie patiria metamorfozę į suaugusiųjų kandis. Mokinio stadija trunka kelias dienas, po to iškyla kandys.
  4. Suaugęs:
    Suaugusiųjų kandys aktyviai dauginasi, pora ir deda naujus kiaušinius, tęsdamos gyvenimo ciklą. Suaugusieji sugeba skraidyti, palengvindami kenkėjų plitimą naujiems augalams ir laukams.

Skirtingų etapų poveikis augalams:

  • Kiekvienas „Mamestra Brassicae“ gyvenimo etapas skirtingai paveikia augalus. Lervos daro didžiausią pažeidimą sunaikindamos kopūstų žiedynus ir susilpnindamos augalą. Vyzdžių ir suaugusiųjų etapai prisideda prie kenkėjų plitimo dedant naujus kiaušinius ir plečiant užkrėtimo vietas. Suaugusiųjų atsiradimas padidina plačiai paplitusių naujų augalų užkrėtimo riziką, todėl kenkėjų kontrolei reikia išsamaus požiūrio.

Kenkėjų plitimo priežastys

Ne optimalios priežiūros sąlygos (netinkamas laistymas, apšvietimas, drėgmė):

  • Netinkamas laistymas, netinkamas ar per didelis apšvietimas ir netinkama drėgmė sukuria palankias sąlygas, kad kopūstų kandis galėtų daugintis. Per didelis laistymas gali skatinti grybelines ligas, susilpninti augalų imuninę sistemą ir padidinti jų jautrumą kenkėjams. Drėgmės ar šviesos trūkumas taip pat susilpnina augalus, todėl jie tampa labiau pažeidžiami kandžių atakų.

Išorinių veiksnių poveikis (temperatūros svyravimai, tarša):

  • Temperatūros svyravimai, ypač aktyvaus kopūstų augimo laikotarpiais, gali pagreitinti kandžių gyvavimo ciklą, skatinant greitą reprodukciją. Aplinkos tarša, tokia kaip pesticidų ir herbicidų naudojimas, gali susilpninti augalus, todėl jie tampa labiau pažeidžiami kenkėjų priepuolių. Aukšta temperatūra ir drėgmė taip pat prisideda prie padidėjusios kandžių populiacijos, ypač šiltame klimate.

Naujų augalų įvedimas į sodą ar namus, kuriuose gali būti kenkėjų:

  • Užkrėstų augalų ar sėklų atnešimas į naują sodą ar namus gali prisidėti prie kopūstų kandžių plitimo sveikiems augalams. Užkrėsti augalai tampa naujų užkrėtimų šaltiniais, ypač jei kenkėjų izoliuoti ir kontroliuoti nėra imamasi jokių priemonių. Pernešant augalus nepatikrinus kenkėjų, padidėja rizika, kad „Mamestra Brassicae“ į naujas vietas įvesti.

Žemas sanitarijos lygis ir netinkamas augalų tvarkymas:

  • Naudojant nešvarius ar užterštus sodo įrankius, kai genėjant ir rūpindamiesi kopūstų pasėliais, galima perkelti kandžių kiaušinius ir lervas iš vieno augalo į kitą. Pažeidus sanitarinius standartus transplantacijos ir judančių augalų metu, padidėja greito kenkėjų plitimo rizika. Nepakankamas nukritusių lapų ir žiedynų valymas taip pat gali suteikti veisimosi vietas kandėms, padedant jų plitimui.

Kenkėjų kontrolės metodai

Mechaniniai metodai: Rankinis pašalinimas, spąstų naudojimas, kliūtys:

  • Rankiniu būdu pašalinant užkrėstas augalų dalis padeda sumažinti kandžių populiaciją. Reguliarus sanitarijos valymas pašalina veisimosi vietas. Naudojant spąstus suaugusiems kandžiams, tokioms kaip feromonų spąstai, pritraukia ir fiksuoja vabzdžius, užkertant kelią dauginimui. Kliūtys aplink žemės ūkio laukus gali apriboti kandžių prieigą prie kopūstų augalų, sumažinant užkrėtimo tikimybę.

Cheminiai metodai: insekticidų, fungicidų ir kitų cheminių medžiagų naudojimas:

  • Insekticidų taikymas yra vienas iš efektyviausių būdų kovoti su kopūstų kandimi. Svarbu pasirinkti specializuotus produktus, skirtus šiam kenkėjui, ir griežtai laikytis taikymo gairių. Fungicidų naudojimas gali padėti išvengti grybelinių ligų, kurias sukelia susilpninti augalai, vystytis. Tačiau būtina atsižvelgti į atsparumo kenkėjų vystymąsi, dažnai vartojant chemines medžiagas, ir imtis atsargumo priemonių, kad apsaugotumėte naudingus vabzdžius ir aplinką.

Biologiniai metodai: Natūralūs kenkėjų priešai (naudingi vabzdžiai):

  • Pristatant natūralius kandžių priešus, tokius kaip parazitinės vapsvos ar naudingi vabzdžiai (pvz., Plėšrūs vabalai), padeda kontroliuoti kenkėjų populiacijas nenaudojant cheminių medžiagų. Biologiniai metodai yra ekologiški ir tvarūs, todėl jie yra tinkamiausi ilgalaikiam kenkėjų valdymui. Biologinės pusiausvyros palaikymas žemės ūkio srityse palaiko natūralią kenkėjų kontrolę.

Natūralūs ir organiniai metodai: Muilinių tirpalų, česnako infuzijos, neem aliejaus naudojimas:

  • Naudojant muilo tirpalus, česnako infuziją ir neem aliejų, yra saugūs kopūstų kandžių kontrolės metodai. Šios medžiagos atstumia kenkėjus ir sumažina savo populiaciją nepakenkdamas naudingiems vabzdžiams ir mikroorganizmams. Muilo tirpalai gali būti naudojami lapams purškiant, padedant pašalinti lervas ir kiaušinius iš augalų paviršių. Česnakų infuzija ir neem aliejus pasižymi insekticidinėmis savybėmis, kurios atstumia kenkėjus.

Kombinuoti metodai: geresnių rezultatų naudojimas skirtingais metodais:

  • Derinant mechaninius, cheminius ir biologinius metodus, padidėja kenkėjų kontrolės efektyvumas ir padeda išvengti atsparumo vystymosi kandyje. Integruotas metodas užtikrina išsamesnę augalų apsaugą ir atsparumą infekcijoms. Pvz., Naudojant spąstus, kartu su biologine kontrole ir periodiškai insekticidais, galite suteikti ilgalaikę „Mamestra Brassicae“ populiacijų kontrolę.

Kenkėjų išvaizdos prevencija

Reguliarūs augalų patikrinimai:

  • Nuoseklus kopūstų laukų stebėjimas leidžia laiku nustatyti užkrėtimus ir būtinas priemones. Reguliarūs patikrinimai padeda anksti nustatyti tunelius ir pažeistus lapus, palengvinant kenkėjų kontrolę ir užkirsti kelią tolesniam plitimui.

Rūpinimasis augalais pagal jų poreikius (laistymas, apšvietimas, temperatūra):

  • Suteikiant optimalias auginimo sąlygas, tokias kaip tinkamas laistymas, tinkamas apšvietimas ir tinkama temperatūra, sustiprina augalų imuninę sistemą ir sumažina jų jautrumą kandžių atakoms. Sveiki, stiprūs augalai yra mažiau linkę į infekcijas ir stresą, todėl jie yra mažiau patrauklūs kenkėjams.

Augalų prevencinis gydymas:

  • Reguliarus insekticidų ir biopesticidų taikymas prevencijai padeda išvengti „Mamestra Brassicae“ užkrėtimo. Prevencinis gydymas sumažina kenkėjų atsiradimo tikimybę ir skatina sveiką augalų augimą. Svarbu laikytis taikymo dažnio ir metodų gairių, kad būtų išvengta neigiamo poveikio ūkio ekosistemai.

Sterilizavimo įrankiai ir naujos karantracijos naujos augalai:

  • Prieš naudojimą, žemės ūkio įrankiai turi būti kruopščiai sterilizuoti, kad būtų išvengta kandžių kiaušinių ir lervų tarp augalų. Nauji augalai turėtų būti karantinuojami keletą savaičių, kad būtų užtikrinta, jog jie neturi kenkėjų, prieš įvedant juos į pagrindinį sodą ar lauką. Tai padeda užkirsti kelią kenkėjams patekti į naujas teritorijas ir sumažinti sveikų augalų užkrėtimo riziką.

Kenkėjų poveikis augalams

Estetinių savybių pablogėjimas (pageltimas, lapų deformacija, gėlių praradimas):

  • Užkrėsti kopūstų laukai praranda estetines savybes: lapai gali geltoni, garbanoti ir deformuoti, o augalai gali prarasti natūralią formą ir vaizdinį patrauklumą. Tai ypač svarbu žemės ūkio pasėliams, kur augalų atsiradimas vaidina svarbų vaidmenį komerciniame produkto patrauklume.

Derliaus sumažėjimas (žemės ūkio pasėliams):

  • Žemės ūkio pasėliams, tokiems kaip kopūstai, kurie auginami vartojimui ar parduodant, užkrėstai „Mamestra Brassicae“ lemia sumažėjusį kiekį ir kokybę. Pažeisti žiedynai gali sumažėti per anksti, sumažinant bendrą lauko produktyvumą ir jo komercinę vertę. Tai ypač labai svarbu didelėms žemės ūkio įmonėms ir ūkiams, kurie priklauso nuo stabilios, didelio kopūstų derliaus.

Augalų imuninės sistemų susilpnėjimas ir padidėjęs pažeidžiamumas nuo kitų ligų:

  • Užkrėsti augalai tampa labiau pažeidžiami dėl kitų ligų ir streso sąlygų, neigiamai veikia jų gyvybingumą. Susilpnėjusi imuninė sistema sumažina augalo gebėjimą atsispirti infekcijoms ir išoriniams veiksniams, o tai gali sukelti jo mirtį. Bendras kelių kenkėjų ir ligų poveikis gali pabloginti bendrą augalo būklę ir sukelti mirtį.

Konkrečios įvairių tipų augalų rekomendacijos

Kopūstiniams ir kitoms daržovių augalams rekomenduojama:

  • Reguliariai apžiūrėkite tunelių augalus ir pažeistus lapus.
  • Pirmaisiais užkrėtimo požymiais naudokite insekticidus ir biopesticidus.
  • Išlaikykite optimalias auginimo sąlygas, kad sustiprintumėte augalų imunitetą.
  • Įdiekite prevencines priemones, tokias kaip atsparių veislių sodinimas ir geros sanitarijos užtikrinimas.

Dekoratyviniams ir kitiems žemės ūkio augalams rekomenduojama:

  • Atkreipkite dėmesį į reguliarius patikrinimus ir laiku pašalinkite užkrėstas augalų dalis.
  • Naudokite biologinius kontrolės metodus, įskaitant naudingų vabzdžių įvedimą.
  • Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją ir išvengkite vandens, o tai padeda sumažinti kenkėjų vystymąsi.

Atsižvelgiant į augalų priežiūros specifiką atviroje žemėje ir šiltnamiuose:

  • Atviroje vietoje būtina apsaugoti žemės ūkio pasėlius nuo ekstremalios temperatūros ir sunkių kritulių, kurie gali paskatinti kenkėjų plitimą. Reguliarus sanitarijos valymas ir nukritusių lapų ir žiedynų pašalinimas padeda sumažinti kandžių veisimosi vietas. Šiltnamiuose drėgmė ir temperatūra turėtų būti kontroliuojami, kad būtų sukurtos nepalankios kandžių dauginimosi sąlygos. Reguliarūs patikrinimai ir švaros palaikymas padės užkirsti kelią infekcijai ir užtikrinti augalų sveikatą.

Išvada

Santrauka: prevencijos svarba ir laiku kenkėjų kontrolė:

  • „Mamestra Brassicae“ yra rimtas kenkėjas, galintis padaryti didelę žalą kopūstams ir kitoms žemės ūkio pasėliams. Laiku nustatant užkrėtimo ženklus ir pritaikyti išsamias kontrolės priemones, būtina užkirsti kelią kenkėjų plitimui ir sumažinti žalą. Veiksmingas kandžių populiacijos valdymas padeda išsaugoti augalų sveikatą, padidinti derlių ir pagerinti produkto kokybę.

Priminkite, kad reikia įprastos augalų priežiūros, kad būtų išvengta kenkėjų išvaizdos:

  • Reguliarios žemės ūkio augalų priežiūra, įskaitant patikrinimus ir prevencines priemones, padeda užkirsti kelią užkrėtimams ir išlaikyti augalus sveiką. Nuoseklus dėmesys augalų sveikatai ir laiku kenkėjų kontrolės veiksmams užtikrina ilgą ir sveiką jūsų pasėlių ir žemės ūkio sodinimo gyvenimą. Integruotas požiūris į priežiūros ir kenkėjų kontrolę skatina ūkio atsparumą kenkėjų išpuoliams ir palaiko žemės ūkio produktyvumą.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

  1. Kas yra „Mamestra Brassicae“ (kopūstų kandis)?
    Tai yra vabzdys, kuris kenkia kopūstams ir kitoms daržovių pasėliams, paveikdami jų lapus, stiebus ir žiedynus, sukuriant tunelius ir silpnindami augalus.
  2. Kaip užkirsti kelią „Mamestra Brassicae“ užkrėtimui?
    Reguliariai apžiūrėkite augalus, palaikykite optimalias priežiūros sąlygas, naudokite insekticidus ir biopesticidus bei laikykitės sanitarijos praktikos.
  3. Kaip valdyti „Mamestra Brassicae“ nenaudojant chemikalų?
    Naudokite biologinius metodus, tokius kaip naudingų vabzdžių (parazitinių vapsvų, grobuoniškų vabalų) ir natūralių priemonių, tokių kaip muilo tirpalai ar neem aliejus, įvedimą.
  4. Kokie augalai yra ypač jautrūs „Mamestra Brassicae“?
    Pirminiai šeimininkai yra kopūstai (Brassica spp.), Taip pat kiti daržovių augalai, tokie kaip brokoliai, žiediniai kopūstai, Briuselio kopūstai ir kiti Brassicaceae šeimos nariai.
  5. Kokie yra sunkaus užkrėtimo požymiai?
    Lapų pageltimas ir susukimas, daugybė tunelių ir skylių lapuose ir žiedynuose, priešlaikinis lapų kritimas ir susilpnėjusi bendra augalo būklė.
  6. Kaip valdyti „Mamestra Brassicae“ namuose?
    Naudokite organinius insekticidus, reguliariai apžiūrėkite augalus dėl kenkėjų ir rankiniu būdu pašalinkite pažeistus lapus. Naudokite natūralias priemones, tokias kaip muilo tirpalai ir neem aliejus.
  7. Kada turėčiau kreiptis pagalbos į ekspertus?
    Jei užkrėtimai tampa plačiai paplitusios ir savipagalbos priemonės yra neveiksmingos, rekomenduojama konsultuotis su augalų apsaugos specialistais dėl profesinės pagalbos.
  8. Kokios yra „Mamestra Brassicae“ prevencinės priemonės?
    Reguliarūs patikrinimai, sanitarijos palaikymas, prevencinių insekticidų ir biopesticidų taikymas, sterilizavimo įrankiai ir naujų augalų karantravimas.
  9. Kaip „Mamestra Brassicae“ kenkia augalams?
    Tai susilpnina augalus, sutrikdo jų augimą ir vystymąsi, sumažina derlių ir padidina jautrumą kitoms ligoms.
  10. Kaip valdyti „Mamestra Brassicae“ šiltnamiuose?
    Naudokite insekticidus, kontroliuojamą drėgmę ir temperatūrą, reguliariai apžiūrėkite augalus kenkėjams ir taikykite biologinio kontrolės metodus kandžių populiacijos valdymui.

You are reporting a typo in the following text:
Simply click the "Send typo report" button to complete the report. You can also include a comment.